- trinugaris
- trinugãris, -ė adj. (2) [K], BzBkVII34, Rtr, NdŽ, KŽ 1. kuris su trimis nugaromis, trigubas: ^ Trinugãris žirgas, o dvinugaris raitelis, balto vario kamanos (mintuvai ir minami linai) Sch61; B283, TŽV579(Ndz). Trinugarė danguje, Barborėlė pelene, atbulinis vandeny, kėkštakojis pagiry (perkūnas, žarija, vėžys, kiškis) LTR(Klvr). 2. tribriaunis: Mediga trinugarė J.
Dictionary of the Lithuanian Language.